isejusi i gatve savo mintyse sukuriau gatve, kuri virto tekancia upe, ji is
isejusi i gatve savo mintyse sukuriau gatve, kuri virto tekancia upe, ji isiliejo i kita, didesne upe, kuri, kiek mano akys mate, nesibaigia. istiesiau i virsu rankas ir prasiau laso vandens, bet danguje sviete saule, o debesys plauke neuzdengdami saules, bet karta nukrito vienas lasas, ir atgaivino mano siela, tada as gimiau pirma karta |
Publicēja: jeevika
Datums: 13.08.2008. - 18:00:06
Lasīts (reizes): 2279
Komentāri: 0
|
| |