Neklausk manęs, ką aš jaučiu -

Net pats suprasti negaliu...

Pilna galva keistų minčių

Ir abejonių bei vilčių.

Jausmai keisti – tokie šalti,

Nejaukūs, gal net mirtini.

Kartais aistros jie kupini,

Žavingo jaudulio pilni.

Ir nežinau, ką man daryt -

Ar bėgti, ar tave laikyt.

Gal slėptis – nieko nesakyt,

O gal imt širdį sudaužyt?

Neklausinėk – labai prašau,

Turiu aš pagalvot ilgiau.

Ir nesvarbu, kas bus toliau,

Likimas spręs - aš tai žinau...