Nusipiešiu sau veidą, kurio nieks nepažintų -

Dienoje pastebėję, jau draugu nevadintų.

Tyliai tyliai praeitų, nieko net nesakytų,

Šypsena gal nebyliai tik per lūpas praslinktų.

Ir nors būti vienatvėj niekas juk nelinkėtų,

Bet galva man dėl to jau tikrai neskaudėtų.

Ir širdis lyg jauna visada vien spurdėtų,

Nes gi niekas daugiau jai suskilt nepadėtų.

Nusipiešiu veide ryškų šypsenos lanką,

Lai kitiems jis klaikiu ir siaubingu patampa.

Lai ne mielas visai būna tiems, kam niekinga

Būt laimingam, drąsiam, atviram, supratingam...

Ir lai erzina tuos, kam yra vien tik šventa,

Kas su jais ir juose į linksmybes vėl krenta.

Nesvarbu, ką galvoji, ką dabar tu sakai -

Nusipiešiu sau veidą, kurio tu nežinai...