Jauna pušis ant stataus šlaito,

Nulinkusiom aukštom šakom,

Pasvirus jūron vėjus vaiko

Ir blaškos ošiančioj audroj.

Vienui viena jaunyste džiaugias -

Draugai tik stingdantys purslai -

Į dangų stiebias itin nejaukiai -

Šlaituos šaknų painūs tinklai.

Ir kopų smėlis dažnai aplanko -

Nekviestas slepias žievėje,

Naujus namus pušy suranda

Ir tyliai kaupias rievėse.

Sunki pušis ant stataus šlaito,

Pavargus nuo visų draugų...

Tinklus palikus vėjus vaiko

Virš jūros supančių bangų...