Eilerasciai

kitengirl | 05.05.2010. - 00:13:50 | Diskusija lasīta 2789 reizes

savu kuriniu eilerasciai.Gali buti apie viska net ir megejeski eilerasciai.Galit cia net skaitydami ismokt kaip kurt eiles tinkamai.Idomu taigi retkarciais paskaityt kitu kurnius ^_^

Saule leidzias,zvaigzdes zyba
Akys merkias,sapnai prasidejo.
Kunas skrajoja fantazijos pasauli,
Saugu,ramu mazam kambarely.

Protas nutoles,
Nuo rupesciu kasdieniu,
Gyveni savam,
Sapnu pasaulely.

Zvaigzdes gesta,
Saule kyla,
Akys pramerktos,
Sapnai baigineja.
Pasiruosus sutikti.
Kasdienia gyvenimo diena.

Nesirimuoja,bet mintis yra ane!? tai rasykit savo kurinius cia! ^_^

neramanes | 14.05.2010. - 00:09:08

surasčiau tave tarp tūkstančių veidų ,kad pasiūsčiau tave ant trijų raidžių ;DD.
jei rimtai tai eilėraščių nerukiu nebent rime’us ;}

in-fact | 26.07.2010. - 14:57:18

nuzudyk mane svelniai,
as niekam nesakysiu...
pakask po pernyksciais lapais
ir as tyliai numirsiu...

kiekvienas tavo prisilietimas
neapsakomai skaudus...
skrendu kur nesa likimas
bet taves jame nebebus...

nuzudyk mane svelniai.,
uzdusink savo gleby...
jau ziojasi pragaro vartai
nebegaliu likt praeity...

brisiaus-galas | 26.07.2010. - 16:39:09

Erikas Marija Rilkė Yra parašęs puikų kūrinį. Nepamenu labai tikslaus pavadinimo ir nežinau ar jis yra išverstas į lietuvių kalbą. Jo pavadinimas maždaug toks: "Laiškas jaunąjam poetui" Rašinio pagrindinė mintis - jeigu gali nerašyti - nerašyk...
Mirk iš juoko : Nesirimuoja,bet mintis yra ane!?

Perskaičiau kelis kartus, bet tos minties gelmės neįžiūrėjau visvien... O ką jau bekalbėt, kad nesirimuoja... Juokiausi iki uždusimo. Kažkur internete mačiau idiotiškų abituriantų rašinių ištraukų - šita frazė verta tikriausiai iš tenai...

Eilutėje "surasčiau tave tarp tūkstančių veidų ,kad pasiūsčiau tave ant trijų raidžių ;DD" kelis kartus poezijos daugiau, nei abiejuose šituose ’rimtuose" "eileraščiuose" sudėjus kartu...

Abiems šitiems autoriams rekomenduočiau šiandien pat imti rašyti po simfoniją - nes esat begalinių gabumų... Pirmyn!!!!

in-fact | 26.07.2010. - 19:21:13

Ar tu moki myleti, ar tiktai zaveti?
Ar tu moki jausti ir sirdimi uzjausti?
Tavo zavingos akys,lupos,sypsena,
Bet ar atsimeni dar ja,
Su kuria paskutini karta "miegojai"
ir visa pasauli jai po kojom klojai?...

wicca | 26.07.2010. - 19:50:56

Sitas paskutinis eilerastukas man labai patiko!, in-fact!   

vaniline-arbata | 07.11.2010. - 12:51:58

2010 11 01 „Kelionė į ramybę“ (eilėraštis)

vaškiniais laumžirgiais
į naktį pilną laisvės -
sudegt sudegt sudegt -
ramybės sau beieškant,
kur antkapių žuvėdros,
už skvernų laiko vėlę -
nes ten užginta jau gręžiotis
nes ten nėra jai vietos
nes ten tik laumžirgiai iš vaško -
plevena naktyje.

belieka tik svajonė :
vaškiniais laumžirgiais -
pailsus kristi už paminklo
nes ramybę ten jau pakeitė
tik baimė

- - - ir laumės kerpa giją
ir laumžirgis ištirpsta
ir gęsta žvakių dagtys

- - - ramybės neradau

noex | 08.11.2011. - 21:52:30

Atgulsiu ant angelų ašarų..
Baltų plunksnų prikimštos pagalvės.
Prabilsiu naktį - pilnatį sutinkant.
Šoksiu! Tylai skambant garsiai..
Šoksiu, šoksiu lyg pat aušros.

O rytą! rytą! ankstyvą rytą - Iš tavo rankų rasas surinksiu..
Pagirdyt ištroškusias lūpas-lašeliu žadėto ryto - niekada neišauštančio.
Atgulsiu ant baltų plunksnų pagalvės..
O mano siela - į tūkstantį drugelių naktį.

liuxksas | 05.03.2012. - 14:49:53

brisiaus-galas, stipriai pavare..

bachiko | 17.04.2012. - 18:20:21

Na va aš pati rašau labai ilgai gan ir tikriausiai bus pirmas postas čia mano keletą eilėraščių/dainų (neaišku kaip pavadinti )
(2011.12.01)
Man niekada dar neteko atsisveikinti
Su žmogumi kurį mylėjau
Su žmogumi, kuris buvo mano draugas
Su žmogumi, kuris buvo visas mano gyvenimas

Man niekada neteko jausti šito jausmo
Kai širdyje taip liūdna ir graudu
Man niekada neteko jausti skausmo
Dėl mylimo žmogaus

Jis man atvėrė naują gyvenimo pradžia
Jis man atvėrė naujas gyvenimo tiesas,
Bet jis išėjo ir paliko mane
Žinodamas, kad aš kankinsiuosi

Toks jausmas, kai reikėjo atsisveikinti su juo
Keistas, kurio nemokėjau paaiškinti
Kūne bėgo šiurpuliukai ir skraidė drugeliai
Ir tada supratau, kad jį mylėjau

Niekada aš jo neužmiršiu
Niekada jis neišeis iš mano širdies
Tikėsiu, kad danguje dar jį sutiksiu
Ir būsime tada kartu...
---------------------------
**** ( 2012 m. sausis 3 d.)

Ir draskosi, blaškosi vėjas,
Nerimsta audra laukuose,
Pranašauja kruvina dieną,
Karalių šeimoje...

Prie kapo jau verkia šeimyna,
Nebėr jau karaliaus sūnaus,
Išėjo sūnus iš šios žemės,
Palikdamas savo tėvus...

Ir draskosi, blaškosi vėjas,
Nerimsta audra laukuose
Pranašauja kruvina dieną,
Karalių šeimoje...
----------------------
Pražūtinga naktis ( 2012.01.03)

Ugnies akyse – kibirkštis,
Kuri plevėsuoja aukštai
Blogio rankose – audra,
Nes tai pražūtinga naktis

Šikšnosparniai verkia nakties tamsoje
Dėl savo karaliaus mirties
Tamsoje nutyla paukščiai,
Medžiai ir gamta...

Pasirodo lietus,
Tai ženklas kovai
Tarp mirties ir gyvybės
Tarp gėrio ir blogio

Mes praradome savo laisve,
Nes viešpatauja blogis
Mūsų širdis vis laukia
Dienos šviesos ir karo pabaigos

** Pražūtinga naktis – nėra kelio atgal
Pražūtinga naktis – dega laužo šviesa
Pražūtinga naktis – tarp gėrio ir blogio
Pražūtinga naktis – abejingumo audra
Pražūtinga naktis – laikas, kai ateina mirtis

Nakties tamsoje, valdovai nubunda
Kai pradeda lyti lietus,
Bet tas lietus nešvarus
Lietus – žmonių kraujas

Šikšnosparniai virsta vampyrais
Demonai bunda iš kapų,
Zombiai lenda iš pelkėtų vietų,
Nes tai pražūtinga naktis.

** Pražūtinga naktis – nėra kelio atgal
Pražūtinga naktis – dega laužo šviesa
Pražūtinga naktis – tarp gėrio ir blogio
Pražūtinga naktis – abejingumo audra
Pražūtinga naktis – laikas, kai ateina mirtis
-----------------------
Mirtis – ne pabaiga (2012 m. sausis 3 d.)

Kai tau liūdna ir jautiesi vienišas
Ir tiesiog, tu negali surast draugų
Prisimink,
Mirtis – ne pabaiga

Ir kai visi aplink tavęs nekenčia
Tu vėl krenti ir vėl verki,
Bet prisimink,
Mirtis – ne pabaiga

** Ne pabaiga
Ne, mirtis ne pabaiga
Prisimink,
Mirtis – ne pabaiga

Tačiau dabar, kai stovi kryžkelėj
Ir paimi nelemtą peilį,
Prašau tavęs, sustok!
Juk mirtis, ne pabaiga...

Bet visos tavo svajonės dingo
Ir tu nežinai, kaip sau padėti
Tu vėl mąstai, apie nelemtą mirtį,
Bet prisimink, mirtis – ne pabaiga

** Ne pabaiga
Ne, mirtis ne pabaiga
Prisimink,
Mirtis – ne pabaiga

Tu pajauti, kaip rankom teka kraujas
Ir tu lengvai, labai lengvai krenti
Tu pamiršai, kitus brangius tau žmones
Ir tu tari...
Mirtis tai pabaiga

Nežinau nebeišeina linksmų rašyti man eilėraščių, kadaise persirgau depresija ir po to pradėjau tokius eilėraščius rašyti, bet man visai patinka, taip gotiškai, tamsiai :D ką manot? turiu kažkur sasiuvynije ir patriotiškų, bet reiktu ieškoti to sasiųvinio bala žina kiek :D