carmen77
|
2008.07.01. - 14:25:42
O ka,crazyfaze,tikejaisi?juk net mokslininkai sako-skyrybos yra antroje vietoje pagal patiriama stresa po mirties..Ir todel suprantama,kad zmogus isgyvena daugybe ivairiu emociju tam tikrais laikotarpiais po to,kurios netgi skirstomos i stadijas-neigimo(kai dar netiki,kad tai nutiko),pykcio(tu pyksti,netgi neapkenti to zmogaus,kuris tave paliko ar isdave),susitaikymo(su ivykusiu faktu) ir pagaliau-pradejimo gyventi naujo gyvenimo,naujos veiklos.Aisku,sunkiausia pirmomis stadijomis.Tada dazniausiai ir depresuoji,ir i ta viena taska tik norisi ziureti,ir tas laikas lyg koks asilas atrodo taip letai eina..Nors cia nuo zmogaus irgi priklauso,stipresnis manau neleis sau istizti,o kazkuo uzsiims,uzuot gulejes lovoje ir dejaves,gailejes saves.Manau,tas gailejimasis saves yra taip pat savotiskas egoizmas.Patarle sako,kad nera to blogo,kas neiseitu i gera.Gyvenime juk nieko nenutinka siaipsau.Jeigu issiskyrei,vadinasi,taip turejo buti.As sutinku,kad tai kartu ir praturtejimas,atrandant save is naujo,savo nauju sugebejimu,kuriu gal net ir nezinojai turejes,budamas su tuo zmogum,o gal jis tau net nedave pasireiksti(mano atveju tai nebuvo is blogos puses-tiesiog,kai tau viskas beveik ant lekstutes padeta,tu pats ir nebeturi kur reikstis:))Aisku,ir zmones skirtingi,ir ta meile kiekvienas savaip suvokia.Zmogus privalo ismokti susitvarkyti su savimi.Galu gale,jei jau taip myli,tai turi buti laimingas zinodamas,kad tavo mylimas zmogus gyvas,sveikas ir taip pat laimingas.